Kazimieras Vaičionis

Archeologas, komunikacijos profesorius Rimvydas Laužikas surinktus archyvus iš Ceikinių bažnyčios prieš jai sudegant skaitmenizavo, todėl yra išlikę  kunigo Kazimiero Vaičionio darbai jau yra ne tik mūsų atmintyje, bet ir skaitmeninėse laikmenose.  Daugiau apie profeosių Rimvydą Laužiką ir jo indėlį skaitmeninant Lietuvos katalikų bažnyčios metrikinius dokumentus skaitykite straipsnyje, kuriame archyvas  perduodams Lietuvos vyriausiąjai archyvaro tarnybai. 

 Ignalinos biblioteka ir jos filialas Ceikiniuose turi labai daug gražių ir vertingų eksponatų, todėl rupjūčio 2-30 dienomis organizuoja parodą "Tikėjimo ir aukos kelias...", skirtą Kunigo, poeto, tremtinio Kazimiero Vaičionio 100-osioms gimimo metinėms: Renginiai Ignalinoje ir filialuose 2021 m. rugpjūčio mėnesį – Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka (ignalinosvb.lt) Nuoširdžiai dėkojame Onai Martinėnienei už nuoširdų kunigo Kazimiero Vaičionio kūrybinio palikimo išsaugojimą ir memorialinio muzijaus kūrimą Ceikiniuose.

  Viešpats pakrantėj stovėjo  muzika C. Cabarian, žodžiai kun. Schmidt lietuvių kalba žodžiai kun. Kazimiero Vaičionio Šią giesmę galite išgirsti daugelyje Lietuvos bažnyčių, o taip pat pasiklausyti įrašų: Kauno kunigų seminarija (KKS) - "Viešpats pakrantėj stovėjo" - YouTube Viešpats pakrantėj stovėjo - YouTube

Kun. Kazimieras Vaičionis.  17 ir 18 psalmės. Diligam Te, Domine fortitudo mea.  Dovydas dėkoja Viešpačiui už išgelbėjimą (Psalmynas sukurtas lageryje, tremtyje 1949-1959 m.)  Myliu Tave, Dieve, ir giedu Tau šlovę: Tu - mano galybė, Tu - mano tvirtovė, Tu- priebėga mano, Tu - laisvės Nešėjas,  Vienintelis mano varge padėjėjas. Viliuos Tavimi nepaviltas lig šiolei, Tu mano glona, Tu garbės aureolė: Tik Viešpaties šauksiuos, rankas į Jį tiesiu, Ir būsiu vėl laisvas nuo priespaudos priešų. apstojo mane sopuliai begaliniai, Išgąsdino sielą blogybių šaltiniai, Apsupo kančių pragariniai šešėliai, Mirties ežerai prieš mane atsivėrė. Visuos suspaudimuos tik Dievo šaukiausi, Ir mano dejonės Jo pasiekė ausį. Mūs žemė visais sąnariais sujudėjo, Kalnų pamatai išsigandę drebėjo. Jo veidas žerėjo ugninėm žarijom, O dūmai Jo rūsčio liepsnojo ir rijo, Jis žengė į žemę ir lenkėsi dangūs, Švitėjo tamsybė Jo kojas pridengus. jis kilo aukštyn debesy cherubinų Virš vėjo sparnų šimtamylių...

Kun. Kazimieras Vaičionis.  24 psalmė. Ad te, Domine, levavi animam meam (Psalmynas sukurtas lageryje, tremtyje 1949-1959 m.)  Aukštyn pas Tave, Dieve, sielą pakėliau, Nes vien Tavyje savo viltį sudėjau, Todėl man iš gėdos nereiks raudonuoti, Todėl netriumfuos mano priešai ginkluoti, Nebus apvilti, kas Tavim pasikliovė, Tačiau apsivils, kas maištaut nesiliovė, Parodyk man, Viešpatie savąjį kelią, Pamokyk eit vingiais ir mano takelio, Lai Tavo tiesa mane veda, mokina, Išganymo Dieve, viltie kasdienine! Atmink savo gailestingiausį duosnumą, Atmink savo meilę ir jos amžinumą, Tik mano jaunystės klaidų neminėki, Visur gailestinga malone lydėki! Juk Viešpats teisingas ir geras be krašto: Jis klystantiems padeda kelią surasti, Romiuosius jis veda, nukreipdams į tiesą, Klusniesims Patsai savo kelią nutiesia, Visi Jo keliai yra meilė, teisybė, Jei rodom Jo sandorai ištikimybę. Dėk Savojo Vardo atleisk mano kaltę, Taip didžią, kad pats negaliu prisikelti, Tam žmogui, kurs Dievo bijodam...

De profundis clamavi (129 psalmė) (daugiau  Psalmyne "Giedokime Viešpačiui" ) Iš pačios gilumos sugraudintos širdies Į Tave, mano Dieve, šaukiuos! Savo ausį atkreipk iš aukštybių pilies Į šią maldą, supintą varguos. Jei žiūrėsi griežtai, į kaltumą žmogaus,  Kas galės atlaikyt prieš Tave?! O kiek daug aš radau atlaidumo kantraus Net ir baudžiančiam Tavo teisme! Ir labiau nei naktinė sargyba aušros Aš tamsoj nuodėmingos širdies Laukiu Tavo, o Viešpatie, žodžio šviesos,  Laukiu gelbstinčio Tavo peties. nuo aušros lig tamsos kasdieninės maldos Tauta kelia į dangų akis. Aklame jos šauksme nuolatinės raudos Tu esi jos laiminga viltis. Pas Tave atlaidumas kaip jūra gilus,  Tu Malonės vienu lašeliu Išvaduosi iš pančių tėvynės pečius,  Tu išrausi šaknis mūs kalčių.

Dėkojame Paberžės kunigui Jozef Makut ir fondui "Fondacja pochówek i pamięć"(p. Janina Starowieyska), kurie kiekvienais metais organizuoja Paberžėje iškilmingą tremtinių minėjimą. Šiais metais 2021-07-31 buvo atidengta atminimo lentelė septyniems kunigams-tremtiniams, tarnavusiems Paberžės parapijoje. Kryžiaus priekyje, aukštai viršuje yra memorialinė lentelė  kun. Kazimierui Vaičioniui. Daugiau informacijos lenkų kalba:  Po polsku ( Fondacja pochówek i pamięć ) 

  Rokiškio raj., Panemunėlyje,  Kun. Kazimiero Vaičionio gimtinėje  prisiminėme ir pasimeldėme 2021-08-15

Kunigo Kazimiero Vaičionio kūrybos sąrašas Šaltinis: https://kazimierasvaicionis.blogspot.com/ Šiame naujai sukurtame puslapyje galite surasti šiuos kūrinius: Poemos Psalmynas (eiliuotos psalmės, parašytos tremties metais)(Kun. Kazimieras Vaičionis) Poema apie šv. Marytę Goretti "Užsidegė lelijos" (Kun. Kazimieras Vaičionis) Poema apie šv. Reginą "Piemenaujanti karalaitė ir jos balandis" (Kun. Kazimieras Vaičionis) Giesmės De profundis (muz. Liongino Abariaus, ž. Kazimiero Vaičionio) Giesmės, verstos iš lenkų kalbos (m. ir ž. lenkų M. Nazar, liet. ž. Kazimiero Vaičionio) (bus daugiau)

  Kazimieras Vaičionis PIEMENAUJANTI KARALAITĖ IR JOS BALANDIS  (POEMA APIE ŠVENTĄJĄ REGINĄ) Šios eilės šventąjai Reginai Lai skleidžias kaip rausvi jurginai, Lai puošia našlaitėlę basą, Šią didžią kankinę Elzaso! 1963-10-07   I Namo parjojantį didiką Liūdna tarnaitė pasitiko: „O monsinjore, labą dieną! Turiu jums dvigubą naujieną: Pirma, kad šiandie, ankstų rytą Jums gimė nuostabi dukrytė... Nedžiūgauk, kilmingasis vyre,  Nes jūs žmona devintą mirė!“ Ir žengia Klemensas pabalęs Per slenkstį gedulingos salės. Nors prie velionės šešios žvakės,  Bet jam tamsu, jis lyg apakęs,  Iš liūdesio jis lyg užmigęs,  Bet šaukią jį kažkas iš vygės, Jam tiesia putniąją rankytę Meili – daili, maža mažytė. Ją tėvas paima ant rankų,  Nors sielvrtas jo širdį tranko, Bet džiūsta ašara ledinė Palietus kūdikio krūtinę. Kai draiko tėvo bakenbardą, Jis šypsosi, jai ieško vardo: „Tu - karalaitė! Tu - Regina! Lai Jovio skydas tave gina! Bet dukrą neilgai myluoja: Jo žirgą jau t...

De profundis (lietuviškai: Iš gilumos) Labai gražių giesmių kun. Kazimiero Vaičionio žodžiais sukūrė kompozitorius Lionginas Abarius . Ši kūrybinė dviejų genialių kūrėjų draugystė tęsėsi dešimtmečius.  Lionginas Abarius prisimena, kad Kazimiero Vaičionio giesmę De profundis mielai giedojo operos solistas Virgilijus Noreika.  Anksčiausia šios giesmės versija: Pastaba: Jei pastebėjote klaidą arba norėtumėte gauti gaidų kopiją Jums patogesnėje dainuoti tonacijoje, prašau kreiptis elektroniniu paštu Kazimieras.Vaicionis@gmail.com . 

Šis puslapis skirtas kunigo, poeto, tremtinio, vertėjo, nuostabaus Žmogaus Kazimiero Vaičionio atminimui ir artėjančioms 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Kazimieras Vaičionis gimė 1921 rugpjūčio 19 d. Rokiškio rajone, Vieversynės kaime.  Jam buvo vos 19 metų, kai jį pirmą kartą suėmė už meilę Lietuvai ir įkalino iki gegužės pirmosios dienos, ko pasekoje negalėjo gauti gimnazijos baigimo atetstato. [2] " Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Kaziukas stiprino savo tikėjimą religine literatūra, kurią gaudavo iš Panemunėlio vikaro. Provokatorius moksleivis Kazimierą įskundė, kad platinąs antisovietinę literatūrą, o 1941 m. vasario 16-osios naktį jį suėmė ir žiauriai tardė..." (daugiau Vorutos straipsnyje [2]) Jam buvo vos 27 metai, kai Kazimierą Vaičionį, visai jauną kunigą suėmė, kankino ir ištrėmė į Sibirą. Į Lietuvą sugrįžti ir tęsti kunigo darbą jam buvo leista tik po daugiau nei dvidešimties metų.  Daugiau įdomių jo gyvenimo detalių yra aprašyta šiuose straipsniuose: 1. Au...